Dailės terapija - viena iš meno terapijos krypčių, jungianti dailės raišką ir psichologijos bei psichoterapijos žinias. Tai saugi erdvė kalbėtis, kai trūksta žodžių. Čia mintys, jausmai ir prisiminimai įgauna spalvą, judesį, simbolį, taip leisdami kitaip pamatyti save, naujai išgyventi savo patirtis.
Dailės terapija - viena iš meno terapijos krypčių, jungianti dailės raišką ir psichologijos bei psichoterapijos žinias. Tai saugi erdvė kalbėtis, kai trūksta žodžių. Čia mintys, jausmai ir prisiminimai įgauna spalvą, judesį, simbolį, taip leisdami kitaip pamatyti save, naujai išgyventi savo patirtis.
Individuali
dailės terapija
Šiame dailės terapijos formate visas terapeuto dėmesys skiriamas vienam žmogui ir jo asmeninėms, tuo metu aktualioms, temoms. Individuali dailės terapija suteikia daugiau laisvės – sesijos temos nėra griežtai numatytos iš anksto, jos natūraliai iškyla kartu su klientu, atsižvelgiant į jo emocinę būseną tą dieną, tą akimirką. Individualioje dailės terapijoje sesijos ritmas pritaikomas pagal individualius poreikius, leidžiant neskubant tyrinėti savo vidinį pasaulį. Tai suteikia galimybę giliau pažinti save, atrasti paslėptus jausmus ir mintis, kurioms kasdieniame gyvenime gali stigti erdvės. Kaip ir visose terapijose, prieš pradedant darbą, išsikeliami tikslai, kurių siekiama dailės terapijos procese.
Grupinė
dailės terapija
Šiame dailės terapijos formate dėmesys skiriamas ir kiekvieno dalyvio asmeninėms patirtims, ir grupės dinamikai. Kiekvienas dalyvis turi galimybę tyrinėti savo vidinį pasaulį, tačiau tuo pačiu mokytis iš bendros patirties ir tarpusavio sąveikos su grupe. Grupėje natūraliai iškyla bendros temos, kurios padeda atpažinti save kituose, patirti palaikymą ir atrasti naujų perspektyvų. Grupinėje dailės terapijoje sesijos ritmas įprastai būna labiau struktūruotas ir išlieka pastovus. Tai suteikia aiškumą, saugumo jausmą ir užtikrina, kad kiekvienas dalyvis turėtų galimybę būti išgirstas. Prieš grupinį terapinį darbą yra išsikeliami tikslai (tiek asmeniniai, tiek grupės).
Individuali
dailės terapija
Šiame dailės terapijos formate visas terapeuto dėmesys skiriamas vienam žmogui ir jo asmeninėms, tuo metu aktualioms, temoms. Individuali dailės terapija suteikia daugiau laisvės – sesijos temos nėra griežtai numatytos iš anksto, jos natūraliai iškyla kartu su klientu, atsižvelgiant į jo emocinę būseną tą dieną, tą akimirką. Individualioje dailės terapijoje sesijos ritmas pritaikomas pagal individualius poreikius, leidžiant neskubant tyrinėti savo vidinį pasaulį. Tai suteikia galimybę giliau pažinti save, atrasti paslėptus jausmus ir mintis, kurioms kasdieniame gyvenime gali stigti erdvės. Kaip ir visose terapijose, prieš pradedant darbą, išsikeliami tikslai, kurių siekiama dailės terapijos procese.
Grupinė
dailės terapija
Šiame dailės terapijos formate dėmesys skiriamas ir kiekvieno dalyvio asmeninėms patirtims, ir grupės dinamikai. Kiekvienas dalyvis turi galimybę tyrinėti savo vidinį pasaulį, tačiau tuo pačiu mokytis iš bendros patirties ir tarpusavio sąveikos su grupe. Grupėje natūraliai iškyla bendros temos, kurios padeda atpažinti save kituose, patirti palaikymą ir atrasti naujų perspektyvų. Grupinėje dailės terapijoje sesijos ritmas įprastai būna labiau struktūruotas ir išlieka pastovus. Tai suteikia aiškumą, saugumo jausmą ir užtikrina, kad kiekvienas dalyvis turėtų galimybę būti išgirstas. Prieš grupinį terapinį darbą yra išsikeliami tikslai (tiek asmeniniai, tiek grupės).
Sėkmingas buvimas grupinėje terapijoje
Gerbti ir stengtis suprasti kitą
Čia daug svarbiau realūs veiksmai, nei kalbėjimas apie pagarbą. Grupėje tikra pagarba vienas kitam matuojama tuo, kaip elgiesi su kitais. Pagarba reiškia dėmesingumą, norą būti kartu, kito žmogaus kitoniškumo pripažinimą ir nevertinančią nuostatą į jį. Taip pat tai parama, padrąsinimas, nuoširdumas.
Būti godžiam
Prieš kiekvieną susitikimą pagalvoti "ko aš noriu iš grupės?". Grupės sėkmė priklauso nuo kiekvieno dalyvio noro dirbti savo naudai. Jeigu nuolat laukiama "savo eilės" ar bandoma apskaičiuoti į kokią susitikimo laiko dalį aš turiu teisę, grupė praranda spontaniškumą ir autentiškumą, o dalyviai - naujas įžvalgas apie save.
Dažniau prisiminti jausmus
Dalintis mintimis ir patirtimis - svarbu, tačiau savęs pažinimui ir kitų supratimui, dar svarbiau dalintis jausmais. Rečiau pradėk „mano nuomone...“ , „aš galvoju...“ ir dažniau „aš jaučiu...“ , „man norisi...“
Eksperimentuoti
Grupė yra ta vieta, kur galima laisviau ir saugiau parodyti įvairias savo puses. Pabandžius dalykus čia, vėliau juos galima perkelti ir į realų gyvenimą už grupės ribų. Jei kyla jausmai kitam dalyviui ar terapeutui, svarbu juos išsakyti. Yra didelis skirtumas tarp galvojimo ir veikimo (pasakymo garsiai).
Su atvirumu priimti kitų dalyvių reakcijas
Įvertinti visas kitų dalyvių reakcijas į save, savo jausmus, ne tik sau malonias. Žinoma, svarbu neskubėti su viskuo sutikti ar viską atmesti. Priimti jausmus kylančius į šias reakcijas ir jais pasidalinti.
Vengti:
Dalinti patarimus ir siūlyti pagalbą - geriau dalintis jausmais, mintimis.
Primygtinai klausinėti - tai žmogų užveria, o ne atveria.
Kreiptis trečiuoju asmeniniu - visada kreiptis tiesiogiai, net ir su ne maloniomis mintimis, jausmais.
Kalbėti kitų vardu - verčiau savo pasidalinimus pradėti: „AŠ manau...“, „AŠ jaučiu...“, „AŠ darau...“
Sėkmingas buvimas grupinėje terapijoje
Gerbti ir stengtis suprasti kitą
Čia daug svarbiau realūs veiksmai, nei kalbėjimas apie pagarbą. Grupėje tikra pagarba vienas kitam matuojama tuo, kaip elgiesi su kitais. Pagarba reiškia dėmesingumą, norą būti kartu, kito žmogaus kitoniškumo pripažinimą ir nevertinančią nuostatą į jį. Taip pat tai parama, padrąsinimas, nuoširdumas.
Būti godžiam
Prieš kiekvieną susitikimą pagalvoti „ko aš noriu iš grupės?“ Grupės sėkmė priklauso nuo kiekvieno dalyvio noro dirbti savo naudai. Jeigu nuolat laukiama „savo eilės“ ar bandoma apskaičiuoti į kokią susitikimo laiko dalį aš turiu teisę, grupė praranda spontaniškumą ir autentiškumą, o dalyviai - naujas įžvalgas apie save.
Dažniau prisiminti jausmus
Dalintis mintimis ir patirtimis - svarbu, tačiau savęs pažinimui ir kitų supratimui, dar svarbiau dalintis jausmais. Rečiau pradėk „mano nuomone...“ , „aš galvoju...“ ir dažniau „aš jaučiu...“ , „man norisi...“
Eksperimentuoti
Grupė yra ta vieta, kur galima laisviau ir saugiau parodyti įvairias savo puses. Pabandžius dalykus čia, vėliau juos galima perkelti ir į realų gyvenimą už grupės ribų. Jei kyla jausmai kitam dalyviui ar terapeutui, svarbu juos išsakyti. Yra didelis skirtumas tarp galvojimo ir veikimo (pasakymo garsiai).
Su atvirumu priimti kitų
dalyvių reakcijas
Įvertinti visas kitų dalyvių reakcijas į save, savo jausmus, ne tik sau malonias. Žinoma, svarbu neskubėti su viskuo sutikti ar viską atmesti. Priimti jausmus kylančius į šias reakcijas ir jais pasidalinti.
Vengti:
*Dalinti patarimus ir siūlyti pagalbą - geriau dalintis jausmais, mintimis.* Primygtinai klausinėti - tai žmogų užveria, o ne atveria.* Kreiptis trečiuoju asmeniniu - visada kreiptis tiesiogiai, net ir su nemaloniomis mintimis, jausmais.* Kalbėti kitų vardu - verčiau savo pasidalinimus pradėti: „AŠ manau...“, „AŠ jaučiu...“, „AŠ darau...“ *
Grupinės dailės terapijos nauda paaugliams
Geresnė emocijų ir elgesio reguliacija.
Dailės terapija suteikia saugią, struktūruotą erdvę suprasti ir išreikšti savo emocijas, kurias gali būti sunku išsakyti žodžiais. Tai mažina netikėtus ir dažnai žalingus emocinius proveržius, destruktyvų elgesį, gerina savikontrolę.
Sumažėję nerimo ir depresijos simptomai.
Dailės terapija kviečia būti dabartyje, susitelkti į vykstantį kūrybinį procesą ir taip suvaldyti varginančias nerimastingas mintis. Atliekami veiksmai ir judesiai leidžia iškrauti kūne susikaupusią energiją ir įtampą bei atsipalaiduoti.
Padidėjęs pasitikėjimas savimi ir savivertė.
Dailės terapija padeda paaugliams didinti savivertę, suteikdama galimybes sukurti kažką savarankiškai, taip pat - gauti teigiamą grįžtamąjį ryšį. Kūrybinėje veikloje dalyvaujantys paaugliai save vertina pozityviau ir geriau suvokia savo tapatybę, o tai lemia didesnį pasitikėjimą savimi.
Geresni socialiniai įgūdžiai, stipresnis bendrystės jausmas.
Grupinės dailės terapijos sesijos suteikia paaugliams galimybę bendrauti, bendradarbiauti ir ugdyti socialinius įgūdžius saugioje aplinkoje, stebint ir lydint specialistui.
Grupinės dailės terapijos nauda būsimoms ir esamoms mamoms
Sumažėję nerimo ir depresijos simptomai bei gimdymo baimė.
Dailės terapija leidžia vizualiai išreikšti savo baimes, pažvelgti į jas iš šalies, apčiuopti jas ir transformuoti. Kūryba pasitelkiant savo kūną, leidžia geriau jį pajusti, suvokti, ir priimti bei juo pasitikėti. Kūrybinė veikla mažina stresą ir kortizolio kiekį organizme, gerina nuotaiką.
Geresnis emocijų suvokimas ir raiška.
Dailės terapija suteikia galimybę „išlieti“ emocijas nekontroliuojant jų intelektualiai. Taip pat - priimti ir įvardyti dažnai nėštumą ir mamystę lydinčias ambivalentiškas emocijas (džiaugsmą - liūdesį, pyktį - ramybę). Saugioje erdvėje, be vertinimo, pabūti su visomis ateinančiomis mintimis ir jausmais.
Sumažėjęs socialinės izoliacijos, vienatvės jausmas.
Grupinės dailės terapijos sesijos suteikia galimybę bendrauti su kitomis nėščiomis moterimis ar mamomis, auginančiomis mažamečius vaikus, dalintis patirtimis ir gauti emocinę paramą.
Asmeninės tapatybės paieškos.
Dailės terapija suteikia mamoms erdvę pabūti su savimi, eksperimentuoti, kurti ir tyrinėti save per metaforas, spalvas ir forma. Tai galimybė pamatyti save nauju žvilgsniu ir taip susigrąžinti savo tapatybę už motinystės ribų, stiprinti savivertę.
Grupinės dailės terapijos nauda paaugliams
Geresnė emocijų ir elgesio reguliacija.
Dailės terapija suteikia saugią, struktūruotą erdvę suprasti ir išreikšti savo emocijas, kurias gali būti sunku išsakyti žodžiais. Tai mažina netikėtus ir dažnai žalingus emocinius proveržius, destruktyvų elgesį, gerina savikontrolę.
Sumažėję nerimo ir depresijos simptomai.
Dailės terapija kviečia būti dabartyje, susitelkti į vykstantį kūrybinį procesą ir taip suvaldyti varginančias nerimastingas mintis. Atliekami veiksmai ir judesiai leidžia iškrauti kūne susikaupusią energiją ir įtampą bei atsipalaiduoti.
Padidėjęs pasitikėjimas savimi ir savivertė.
Dailės terapija padeda paaugliams didinti savivertę, suteikdama galimybes sukurti kažką savarankiškai, taip pat - gauti teigiamą grįžtamąjį ryšį. Kūrybinėje veikloje dalyvaujantys paaugliai save vertina pozityviau ir geriau suvokia savo tapatybę, o tai lemia didesnį pasitikėjimą savimi.
Geresni socialiniai įgūdžiai,
stipresnis bendrystės jausmas.
Grupinės dailės terapijos sesijos suteikia paaugliams galimybę bendrauti, bendradarbiauti ir ugdyti socialinius įgūdžius saugioje aplinkoje, stebint ir lydint specialistui.
Grupinės dailės terapijos nauda būsimoms ir esamoms mamoms
Sumažėję nerimo ir depresijos simptomai
bei gimdymo baimė.
Dailės terapija leidžia vizualiai išreikšti savo baimes, pažvelgti į jas iš šalies, apčiuopti, permąstyti ir transformuoti. Kūryba pasitelkiant savo kūną, leidžia geriau jį suvokti, pajusti, priimti ir juo pasitikėti. Kūrybinė veikla pati savaime mažina stresą ir kortizolio kiekį organizme, gerina nuotaiką.
Geresnis emocijų suvokimas ir raiška.
Dailės terapija suteikia galimybę „išlieti“ emocijas nekontroliuojant jų intelektualiai. Taip pat - priimti ir įvardyti dažnai nėštumą ir mamystę lydinčias ambivalentiškas emocijas (džiaugsmą - liūdesį, pyktį - ramybę). Saugioje erdvėje, be vertinimo, pabūti su visomis ateinančiomis mintimis ir jausmais.
Sumažėjęs socialinės izoliacijos,
vienatvės jausmas.
Grupinės dailės terapijos sesijos suteikia galimybę bendrauti su kitomis nėščiomis moterimis ar mamomis, auginančiomis mažamečius vaikus, dalintis patirtimis ir gauti emocinę paramą.
Asmeninės tapatybės paieškos.
Dailės terapija suteikia mamoms erdvę pabūti su savimi, eksperimentuoti, kurti ir tyrinėti save per metaforas, spalvas ir forma. Tai galimybė pamatyti save nauju žvilgsniu ir taip susigrąžinti savo tapatybę už motinystės ribų, stiprinti savivertę.
